Naujienlaiškis

Gaukite ARTonline naujienas paštu

Žodynėlis

Aerografija - tai dekoravimas dažų purškimo būdu, naudojant specialų prietaisą aerografą, kuris purškia suslėgto oro srovę. Purškiama keraminiais dažais aerografinėje traukos spintoje. Šiuo būdu galima labai lygiai nudažyti dirbinio paviršių, daryti lengvus tonų perėjimus. Aerografiją galima derinti su tapymu, raižymu, dekoravimą dekoliais ir kt.

Afiša (pranc. affiche) – taikomosios grafikos kūrinys – kultūros spektaklio, koncerto, parodos, paskaitos, kino filmo ar sporto renginio reklaminis skelbimas, kabinamas viešoje vietoje. Afišos kompoziciją paprastai sudaro informacinis kelių rūšių šrifto tekstas, ornamentinės detalės, vaizdinis motyvas ar fotografija. Atsirado XVII a. II pus. Dalį afišos funkcijų vėliau perėmė plakatas.

Akrilas – tai dispersiniai dažai su sintetinės dervos - akrilo - priemaiša. Pokario metais atsiradęs akrilas ilgainiui susilaukė didelio populiarumo (pvz.: juo tapė amerikos popdailės atstovai). Plačiai naudojamas restauracijai.

Akvarelinė tapyba (it. acquarello, iš lot. aqua - vanduo). Vandeniniais dažais tapytas paveikslas. Akvarelinei tapybai būdingas spalvų skaidrumas. Dažnai tapoma ant rankų darbo, gerai sugeriančio popieriaus taip pat ant pergamento arba gruntuoto plono audinio. Tapyti paprastai pradedama nuo šviesių tonų, baigiant tamsiomis spalvomis. Šviesius tonus dažnai atstoja baltas pagrindas. Dažai liejami laipsniškai drėgni ant sauso arba drėgni ant drėgno paviršiaus ir pasiekiama nuostabių efektų.

Akvatinta (it. acquatinta - dažytas vanduo) Gilioji spauda, kilusi iš oforto, kai toninius atspalvius sukuria išėsdintas metalo plokštės paviršius. Dažnai derinama su kitomis spaudos technikomis, ypač su ofortu.

Aliejus – tai tapybos technika, naudojant aliejinius dažus. Atsirado VI a. Nyderlanduose, patobulinus temperą. Tapyba aliejumi leidžia išgauti itin sodrias, natūralias spalvas, tikslias vaizdo detales ir faktūrą. Skirtingai, nei temperoje, džiūdami dažai gana nesmarkiai keičia spalvą. Siekiant išsaugoti spalvų sodrumą, paveikslai dažnai dengiami specialiu laku. Esminės tapybos aliejumi problemos – daugelis pigmentų smarkiai keičia spalvą, priklausomai nuo apšvietimo (dienos šviesoje buvusi mėlyna spalva gali tapti žalia esant lempų apšvietimui ir pan.), dažai linkę reaguoti tarpusavyje (cheminis spalvų kitimas). Dėl labai lėto dažų džiūvimo, vieno aliejinio paveikslo tapymas gali užtrukti kelis mėnesius.

Art nouveau - tai XIX a. paskutinį dešimtmetį Europoje susiformavusi dekoracinė meno kryptis “secesija” (lot. atskyrimas, pašalinimas) Prancūzijoje vadinama “art nouveau “, Vokietijoje - “jugendu”, D. Britanijoje - “modern style”, Ispanijoje - “modernismo”, vėliau persimetusi į Ameriką. Secesijos meninkai labai mėgo vešlias gėlių ir augalų formas imituojančius ornamentus, didelę reikšmę teikė lanksčioms linijoms. Dažnai atsisakoma perspektyvos ir plastiškumo pirmenybę teikiant plokštumų meniniam apipavidalinimui. Žymiausi secesijos meistrai G. Klimtas, J. M. Olbrichas, A. Beardsley, H. Obristas ir kt.

Batika - daugiasluoksnis, sudėtingas medžiagos marginimo būdas naudojant karštą vašką. Prieš dažymą, menininkas užpila vašką, ten kur nenori, kad būtų nudažyta, tada merkia į dažus. Dažymo pabaigoje vaškas visiškai išimamas iš medžiagos, lieka spalvotas piešinys.

Cinkografija - iškilioji spauda. Piešiama rūgštims atspariu laku ant cinko plokštės. Kai pasibaigia rūgščių veikimas, lieka aštriabriaunės linijos, kurios pašalinus laką sugeria dažą ir vėliau atsispaudžia lakšte.

Dailė – meno rūšis, skirstoma į vaizduojamąją (tapyba, grafika ir skulptūra) ir taikomąją – dekoratyvinę (keramika, tekstilė, oda, amatai, liaudies meistrų dirbiniai ir kt.). Skirtingai nuo kitų meno rūšių (muzikos, teatro, literatūros, kino) dailės kūriniai paprastai turi materialią-tūrinę formą. Tačiau XX a. atsiranda ir naujosios dailės formos, kurias galima apibrėžti kaip balansavimą ant meno ir nemeno ribos ir kurioms būdinga idėjų išraiška (akcijos, performansai ir kt.). Terminas „dailė“ darosi per siauras apibrėžti gausius šiuolaikinio meno reiškinius ir dėl to daug kur jis pakeičiamas platesne „vaizduojamojo meno“ savoka.

Ekslibrisas – (lot. ex libris – iš knygų), knygos ženklas, žymintis jos savininką. Tai nedidelis tiražuojamas lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje. Jame būna knygos savininko vardas (kartais tik inicialai) arba institucijos pavadinimas, piešinys (figūrinė, ornamentinė, šriftinė ar kt. kompozicija, herbas, emblema, įv. atributai), kartais specialus tekstas. Kai kada ekslibrisais vadinami ir knygos savininką nurodantys įrašai, spaudai. Klijuojamas viršelio vidinėje pusėje. Iš pradžių buvo spausdinamas medžio ir vario raižinių, vėliau – ir kt. grafikos technika. Atsirado XV a. Vokietijoje. Lietuvoje – XVI a., pradėjus plisti spausdintoms knygoms. Daug ekslibrisų sukūrė XX a. Lietuvos grafikai. XX a. II pusėje didėjant formatui ekslibrisas netenka taikomosios paskirties ir tampa savarankišku smulkiosios grafikos kūriniu. Seniausias ekslibrisas, darytas Lietuvoje - 1671 m. vario raižinys su lotynišku užrašu didiko B. Radvilos knygoms. Pirmuoju lietuvišku ekslibrisus laikomas XIX a. pab. ar XX a. pr. nežinomo autoriaus sukurtas ekslibrisas J. Tumui - Vaižgantui.

Emaliniai dažai – taidažai, kurie išdžiūvę tampa labai kieti, jais padengtas paviršius įgauna blizgesį.

Fotografija – vaizdų išsaugojimo technologija, naudojant mechaninius, cheminius ar skaitmeninius metodus. Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžių φως phos („šviesa“) bei γραφις graphis („teptukas“), kurie kartu reiškia piešimas šviesa. Šis terminas anglų ir vokiečių kalboje pradėtas vartoti 1839 m. vasarį. Skaitmeninė fotografija skiriasi nuo tradicinės (juostinės) tuo, kad šviesa patenka ne į juostą, o į šviesos jutiklių matricą, t.y. šviesos gavėją, tuomet vaizdas apdorojamas ir išsaugomas atminties kortelėje skaitmeniniu formatu, bitais.

Giliaspaudė (gilioji spauda) – spaudos būdas, taikomas grafikoje ir poligrafijoje. Atspaudas gaunamas nuo įdubusių spausdinamųjų elementų. Įdubos raižomos arba ėsdinamos metalo plokštėje arba spaudos forma gaminama fotocheminiu būdu. Dažais tepama visa metalo plokštė arba spaudos forma. Vėliau dažai nuvalomi nuo iškilių vietų ir daromas antspaudas. Svarbiausios autorinės giliaspaudės technikos yra raižinys, sausoji adata, ofortas, akvatina, mecotinta, minkštasis lakas. Fotomechaninės formos daromos su rastru arba su bitumo grūdeliais. Rastrine giliaspaude perteikiami subtiliausi tonai ir šešėlių gradacijos, be to, gaunami dideli atspaudų tiražai. Autorinė giliaspaudė atsirado XV a. vid. XIX a .pab. išrastas fotomechaninis formų gamybos būdas. XX a. pr. pradėta spausdinti rotacinėmis mašinomis. XX a. vid. ištobulinta daugiaspalvė giliaspaudė. Lietuvoje autorinė giliaspaudė (vario raižiniai) atsirado XVII a. Spaustuvėse giliaspaudė pradėta taikyti XX a. 4-me dešimtmetyje.

Grafika (gr. graphicos - užrašytas, nupieštas). Vaizduojamosios dailės šaka, kurios meninio vaizdo pagrindą sudaro piešinys. Svarbiausios meninio vaizdo kūrimo priemonės yra kontūrinė linija, juodų ir baltų dėmių deriniai, štrichas ir medžiaga (dažniausiai baltas ar spalvotas popierius), kurioje piešiama ar spausdinama. Pagrindinė spalva – juoda, kitos spalvos mažiau vartojamos. Piešinys kuriamas pieštuku, plunksna, anglimi, sangvinu ant popieriaus, arba jo atvirkščias vaizdas raižomas kaltu, raižikliu, peiliu, graviravimo adata (kai kada ir ėsdinamas chemikalais) medinėse, metalinėse, akmeninėse plokštėse (klišėse) iš kurių spausdinami lakštai. Grafikos kūriniams būdinga sąlygiškumas, neišbaigtumas, santūrios ir lakoniškos išraiškos priemonės. Būdingi grafikos žanrai yra ekslibris, karikatūra, plakatas.

Koliažas (pranc. collage; coller - lipinti klijuoti) - klijuotinis paveikslas arba jo kūrimo technika, kai prie pagrindo tvirtinamos įvairios atsitiktinės medžiagos, dažnai popierius, audiniai, vielos ir pan.

Linoraižinys - iškilioji spauda. Klišė gaminama iš linoleumo. Ši medžiaga, atsiradusi apie 1860 m. paprastai naudojama grindų dangai. Linoleumas pranašesnis už medį tuo, kad yra pigesnis ir lengviau apdorojamas, nes minkštesnis ir neplaušingas. Tačiau linoraižinyje sunkiau išgauti plonas linijas. Juo geriau perteikti plokštuminius motyvus. Linoleumas apdirbamas peiliais, adatomis ir kaltais.

Litografija - plokščioji spauda, kuri remiasi riebalų ir vandens tarpusavio atstūmimo principu. Spaudos formos pagrindas klinties plokštės. Iš pradžių jos šlifuojamos, paskui neutralizuojamos vandenyje ištirpintu alūnu, kad tiktų piešti. Piešiama riebaline kreida ir/arba tušu. Vėlesnių operacijų metu aktyvinamas ir tęsiamas vandens, riebalų ir litografinio akmens sąveikavimas. Iš pradžių plokštė ėsdinama silpna azoto rūgštimi. Tikslas - padėti įsigerti riebalams į litografinę plokštę ir atverti poras laisvuose ploteliuose. Vėliau plokštė padengiama gumiarabiku sudarant apsauginį sluoksnį piešiniui ir drėkinant tuščias vietas. Po to riebalinį tušą galima nuplauti terpentinu. Piešinys šioje stadijoje atrodo kiek parudavęs. Paskui plokštė nuplaunama vandeniu. Ant plokštės tepamus riebalinius spaustuvinius dažus sugeria tik piešinys, kitos vietos juos atstumia. Pirmuosiuose bandiniuose galima daryti korektūrų. Popierius arba kartonas prispaudžiamas prie litografinio akmens voleliniu presu. Išvengiama giliaspaudei būdingo spaudos formos pakraščio rėmelio ir vaizdo įsispaudimo.

Medžio raižinys - iškilioji spauda, kai spaudos forma daroma iš nušlifuotos lentos (kriaušės, liepos, obels ar buko). Išilginėje lentoje išpjaustomas atvirkščias vaizdas, gautas reljefinis piešinys atspaudžiamas juoda spalva. Jei piešinys atspaude išeina baltas, tai jis vadinamas baltų linijų raižiniu. Šviesotamsiniame raižinyje motyvo perteikimui vartojama keletas lentų: viena kontūrui, kitos pusšešėlių ir šešėlių tonams. Atspaudui naudojamas popierius. Kai papildomai naudojamos spalvos - gaunamas spalvotas medžio raižinys. Kartu su raižytinėmis plokštėmis naudojamos vienspalvės toninės plokštės.

Monotipija - tai spaudos technika, kuria padaromas tik vienas atspaudas. Tapoma spaustuviniais arba aliejiniais dažais ant glotnios vario, stiklo arba akmens plokštės, galiausiai kūrinys perkeliamas ant uždėto popieriaus, braukant šį voleliu.

Ofortas - tai ėsdintas atspaudas, ėsdinimo technika, kai piešinys išėsdinamas metalo plokštėje. Šlifuota ir nuriebalinta plokštė (vario arba cinko) padengiama rūgščiai atspariu lako sluoksniu. Lakas paprastai susideda iš dervos, vaško ir asfalto. Šiame sluoksnyje dailininkas raižo piešinį plieno adata, pradrėksdamas laką ir atidengdamas metalą. Kad piešinys geriau matytųsi, plokštė dažnai pirmiausiai išjuodinama. Rūgščiai veikiant atviras vietas išryškėja išraižytas vaizdas. Plokštė, pašalinus lako likučius, pašildoma, įtrinama juodais spaustuvės dažais, švariai nušluostoma ir spaudžiant presu daromas atspaudas.

Pasportas kitaip paspartas (pranc. passe-partout). Popieriniai arba kartoniniai rėmai paveikslams, piešiniams, nuotraukoms. Pasportas susideda iš vientiso apatinio lapo ir ant jo užklijuoto viršutinio lapo, kuriam išpjautas langelis. Tarp jų dedamas kūrinys. Pasportas ne tik apsaugo kūrinį, bet ir turi įtakos jo estetinei išvaidzai.

Plakatas – taikomosios grafikos kūrinys. Viešai kabinamas didelio formato spaudos lakštas su tekstu ir vaizdu, dažniausiai skirtas reklamuoti kokius nors gaminius arba renginius. Tai agitacinis, reklaminis arba informacinis grafikos kūrinys. Plakato, kompoziciją sudaro vaizdiniai elementai, trumpas, kartais kelių rūšių šrifto tekstas. Plakato orginalas kuriamas grafikos, tapybos, fotografijos priemonėmis, po to dauginamas spaustuvėje. Plakate dažniausiai būdinga vaizdo lakoniškumas, dekoratyvas, simbolika, ryškios spalvos, raiškus šriftas, didelis formatas. Plakato užuomazgos atsirado XVI a. Vokietijoje. Plakatas susiformavo iš afišos XIX a. II pus. Prancūzijoje, Vokietijoje. Lietuvoje plakatus imta kurti XX a.

Plieno raižinys - gilioji spauda, atitinkanti vario raižinio spaudos eigą. Kai spaudos forma daroma iš plieno. Plieno plokštė užgrūdinama anglies dariniais, kad tiktų raižymui po to vėl taip pat grūdinama. Plieno raižinio pranašumas prieš vario raižinį - linijų subtilumas ir piešinio preciziškumas. Tačiau plieno raižinys atrodo kietesnis, sausenis, o laiko sąnaudos piešinio raižymui kur kas didenės. Plienas itin patvarus, todėl galima gauti beveik neribotą antspaudų kiekį. Ši spaudos technika ypač tiko knygų iliustracijų ir reprodukcijų spausdinimui.

Popieriaus masė (prancūziškai - “papier mâché”) šlapia popieriaus masė sumaišoma su klijais. Džiūdama sukietėja ir tuomet galima ant jos piešti, tapyti. Popieriaus masė kildinama iš kinijos, ten kur ir atsirado popierius. Kiniečiai iš popieriaus masės gamino šalmus, popieriaus masę sutvirtindami lako sluoksniu. Šių šalmų pavyzdžiai randami 203 m.p.k. - 220 m.p.k.

Portretas – tapybos, grafikos, skulptūros arba meninės fotografijos kūrinys, vaizduojantis žmogų arba žmonių grupę (vad. grupinis portretas).

Reprodukcija - dailės kūrinio pakartojimas, dauginimas arba imitavimas; Reprodukavimo būdai kildinami iš spaudos būdų. Dailės kūriniai reprodukuojami dėl jų unikalumo arba dėl populiarumo. Reprodukcinė grafika yra ypatinga tuo, kad spaudos formą gamina ne pats kūrinio autorius, o reprodukavimo specialistas.

Sausa adata - gilios spaudos būdas; Ši grafikos technika nuo oforto skiriasi tuo, kad spaudos formos ne ėsdinamos ir ne kaitinamos, o vario arba geležies plokštėje plienine arba deimantine adata įbrėžiamos linijos, kurių atvirkščias vaizdas išryškėja atspaude. Sausos adatos technikai būdinga tai, kad raižant susidarančios briaunos (metalas ne išdrėskiamas kaip vario raižiniuose, o sustumiamas į kraštus) palieka dažnai dviejų brėžių liniją, kas švelnina tonus. Šia technika sukurtas raižinys pasižymi subtiliomis linijomis, bet netinka gausiam tiražavimui, nes ypatingieji ranteliai greit išsitrina.

Spalvotas medžio raižinys - spaudos technika sukurta medžio raižinio pagrindu, papildomai naudojant spalvas. Kartu su raižytinėmis plokštėmis, paprastai juodomis, vartojamos vienspalvės toninės plokštės. Sunkumą sudaro tikslus plokščių sutaikymas spausdinant ir didelis popieriaus apkrovimas daugkartinio spausdinimo procese.

Spalvotas raižinys spalvotas vario ar plieno raižinys. Keletas spaudos plokščių atspaudžiama viena po kita arba viena plokštė padengiama įvairių spalvų dažais. Dažnai spalvotas raižinys painiojamas su ranka spalvintu raižiniu.

Tapyba – vaizduojamosios dailės šaka, kai dažančioji medžiaga tepama ant tam tikro paviršiaus (popieriaus, sienos). Tai darantis asmuo – dailininkas (tapytojas), šie terminai dažniausiai naudojami jei tai žmogaus profesija. Žmonės tapyti pradėjo maždaug 6 kartus anksčiau nei naudoti raštą.

Tekstilė (lot. textum – audinys, texo – audžiu) – viena seniausių meno sričių, neatsiejama nuo žmonijos istorijos. Tai gaminiai iš natūralių ir sintetinių pluoštų – audiniai, kilimai, neaustinės medžiagos, trikotažas, tinklai ir t. t. Pirmiausia tekstilės dirbiniai buvo taikomojo pobūdžio – šildė kūną, formavo būstą. Unikalūs šiuolaikinės tekstilės meno kūriniai yra labai įvairūs turinio, formos, atlikimo ir medžiagiškumo prasme. Tai mini objektai, plokštieji audiniai, trimatės kompozicijos, erdvę formuojančios instaliacijos. Pagal paskirtį tekstilės meno kūriniai yra funkcionalūs, dekoratyviniai, konceptualūs; pagal atlikimo būdą – austi, marginti, nerti, pinti, siūti, siuvinėti, velti, klijuoti, atlikti šiuolaikinėmis autorinėmis technikomis.

Tempera (lot. temperare - maišyti) temperos dažai - pigmentai sumaišyti su vandeniu ir rišamomis medžiagomis, kaip kad kiaušinio trynys, klijai, vaškas arba derva. Kitaip nei aliejiniai dažai, temperos dažai greitai džiūsta.

Vario raižinys - seniausia giliosios spaudos technika. Atvirkščias vaizdas išraižomas nušlifuotoje vario plokštėje raižikliu. Metalo briaunos pašalinamos ir plokštė padengiama juodais saustuvės dažais. Po pakartotinio šlifavimo dažai išlieka tik raižymo vagelėse. Atspaudas daromas presu ant drėgno popieriaus. Vario raižinio pagrindą sudaro linija, todėl jis vadinamas lijinine maniera.

Vitražas (pranc. vitrage, iš lot. vitrum – stiklas) - kompozicija iš spalvoto stiklo, įstatoma arba pakabinama prieš langą, įtaisoma sienoje iš kitos pusės apšviečiant. Iš spalvoto stiklo plokštelių pagal išankstinį natūralaus dydžio projektą (kartoną) išpjauti reikiamos formos gabalai sujungiami švino, vario juostelėmis arba cementu. Senovinę mozaiką - vitražą sudaro vienspalviai stiklo gabaliukai. Vėliau pūstinis stiklas buvo dažomas metalo oksidais, paskui padengiamas plonu lengvai lydomo tamsaus švino stiklo sluoksniu ir jame išraižomos šviesios vietos ornamentai ar įrašai. Šiais laikais išgaunamos visos paletės spalvos. Tapoma stiklo glazūromis, kurios įdegamos pakartotinai degant stiklą aukštoje temperatūroje.

Šilkografija - grafikos technika. Dažas ant pagrindo atspaudžiams su rastru; Jo tinklelio akutės uždaromos, laisvos lieka tik spausdintinos vietos. Spaudos formos gamybai yra keli būdai: šabloninis, išplovimo, dengimo ir fotomechaninis. šilkografijos pranašumas prieš kitus spaudos būdus - galimybė rinktis sodrias spalvas ir subtilius atspalvius. - tai dekoravimas dažų purškimo būdu, naudojant specialų prietaisą aerografą, kuris purškia suslėgto oro srovę. Purškiama keraminiais dažais aerografinėje traukos spintoje. Šiuo būdu galima labai lygiai nudažyti dirbinio paviršių, daryti lengvus tonų perėjimus. Aerografiją galima derinti su tapymu, raižymu, dekoravimą dekoliais ir kt.


EN  FR  LT  
Liepa  2017
Pir Ant Tre Ket Pen Šeš Sek
   
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  
Nežinomas autorius. 2008.Saulės akmenys. 2008.Naktis. 2007.Metro. 2007.Iš ciklo „Grožis didelė jėga“ IV. 2009.Vanduo I. 2006.Natiurmortas su kaukole. 2010.Gera žalia. 2008.Be pavadinimo 4. 2008.Porelė. 2010.

Art Shuffle